minti
See also: minți
Aromanian
Alternative forms
Etymology
From Latin mentem, accusative singular of mēns, from Proto-Indo-European *méntis. Compare Romanian minte.
Noun
minti f (plural mintsã)
Derived terms
Derived terms
- mintiminilji
- mintios
Chickasaw
Verb
minti
- To come
Hausa
Etymology 1
Noun
mintī̀ f (plural mintōcī, possessed form mintìn)
- minute (unit of time)
Etymology 2
Noun
mintī̀ f (possessed form mintìn)
Italian
Verb
minti m pl
- masculine plural of minto
Lithuanian
Pronunciation
Etymology 1
- From Proto-Balto-Slavic *minʔ-[1]. Cognate with Latvian mīt[1] and Russian мять (mjatʹ, “to crumple; to knead”)[1].
Verb
mìnti (third-person present tense mìna, third-person past tense mýnė) [2]
- (transitive) to trample
Conjugation
conjugation of minti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
minu | mini | mina | miname, minam |
minate, minat |
mina | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
myniau | mynei | mynė | mynėme, mynėm |
mynėte, mynėt |
mynė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mindavau | mindavai | mindavo | mindavome, mindavom |
mindavote, mindavot |
mindavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
minsiu | minsi | mins | minsime, minsim |
minsite, minsit |
mins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
minčiau | mintum | mintų | mintumėme, mintumėm, mintume |
mintumėte, mintumėt |
mintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mink, minki |
temina | minkime, minkim |
minkite, minkit |
temina | ||
dalyviai of minti
pusdalyvis of minti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | mindamas |
padalyviai of minti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | minant |
| past adverbial | mynus |
| past frequentative adverbial | mindavus |
| future adverbial | minsiant |
Derived terms
verbs with prefixes
- ap-minti
- į-minti
- (reflexive) į-si-minti
- iš-minti
- nu-minti
- pa-minti
- pri-minti
- su-minti
- už-minti
nouns derived from mìnti
- (verbal noun) mynimas m
- mynėjas m/ mynėja f
- mynikas m/ mynikė f
Participle
mintì m (past passive)
- masculine plural nominative form of mìntas.
Etymology 2
Verb
miñti (third-person present tense mẽna, third-person past tense mìnė) [3]
Conjugation
conjugation of minti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
menu | meni | mena | mename, menam |
menate, menat |
mena | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
miniau | minei | minė | minėme, minėm |
minėte, minėt |
minė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
mindavau | mindavai | mindavo | mindavome, mindavom |
mindavote, mindavot |
mindavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
minsiu | minsi | mins | minsime, minsim |
minsite, minsit |
mins | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
minčiau | mintum | mintų | mintumėme, mintumėm, mintume |
mintumėte, mintumėt |
mintų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | mink, minki |
temena | minkime, minkim |
minkite, minkit |
temena | ||
dalyviai of minti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | menąs, menantis | menamas |
| past | minęs | mintas |
| past frequentative | mindavęs | — |
| future | minsiąs, minsiantis | minsimas |
| participle of necessity | — | mintinas |
pusdalyvis of minti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | mindamas |
padalyviai of minti
Synonyms
Derived terms
verbs with prefixes
- at-minti
- (reflexive) at-si-minti
- į-minti
- (reflexive) į-si-minti
- pra-minti
- pri-minti
- (reflexive) pri-si-minti
- už-minti
- (reflexive) už-si-minti
nouns derived from miñti
- (verbal noun) minimas m
- minėjas m/ minėja f
- minikas m/ minikė f
Related terms
- (noun) mintis f
See also
- spręsti
Participle
mintì m (past passive)
- masculine plural nominative form of miñtas.
References
- 1 2 3 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 315-316. →ISBN
- ↑ “mìnti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- 1 2 3 “miñti” in Balčikonis, op. cit.
This article is issued from
Wiktionary.
The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike.
Additional terms may apply for the media files.