kilmė
See also: kilme and kilmę
Lithuanian
Pronunciation
- IPA(key): [kʲɪlʲˈmʲěː]
Noun
kilmė̃ f (plural kil̃mės) stress pattern 4 [1]
Declension
declension of kilmė
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kilmė̃ | kil̃mės |
| genitive (kilmininkas) | kilmė̃s | kilmių̃ |
| dative (naudininkas) | kil̃mei | kilmė́ms |
| accusative (galininkas) | kil̃mę | kilmès |
| instrumental (įnagininkas) | kilmè | kilmėmìs |
| locative (vietininkas) | kilmėjè | kilmėsè |
| vocative (šauksmininkas) | kil̃me | kil̃mės |
Related terms
Derived terms
- (noun) kilmininkas m
See also
- šaltinis m
References
- ↑ “kilmė” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “kilmė” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from
Wiktionary.
The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike.
Additional terms may apply for the media files.