išprotėti
Lithuanian
Pronunciation
- IPA(key): /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/
Verb
išprotė́ti (third-person present tense išprotė́ja, third-person past tense išprotė́jo)[1]
Conjugation
conjugation of išprotėti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
išprotėju | išprotėji | išprotėja | išprotėjame, išprotėjam |
išprotėjate, išprotėjat |
išprotėja | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
išprotėjau | išprotėjai | išprotėjo | išprotėjome, išprotėjom |
išprotėjote, išprotėjot |
išprotėjo | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
išprotėdavau | išprotėdavai | išprotėdavo | išprotėdavome, išprotėdavom |
išprotėdavote, išprotėdavot |
išprotėdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
išprotėsiu | išprotėsi | išprotės | išprotėsime, išprotėsim |
išprotėsite, išprotėsit |
išprotės | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
išprotėčiau | išprotėtum, išprotėtumei |
išprotėtų | išprotėtumėme, išprotėtumėm, išprotėtume |
išprotėtumėte, išprotėtumėt |
išprotėtų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | išprotėk, išprotėki |
teišprotėja, teišprotėjie |
išprotėkime, išprotėkim |
išprotėkite, išprotėkit |
teišprotėja, teišprotėjie | ||
dalyviai of išprotėti
| active | passive | |
|---|---|---|
| present | išprotėjąs, išprotėjantis | išprotėjamas |
| past | išprotėjęs | išprotėtas |
| past frequentative | išprotėdavęs | — |
| future | išprotėsiąs, išprotėsiantis | išprotėsimas |
| participle of necessity | — | išprotėtinas |
pusdalyvis of išprotėti
| active | |
|---|---|
| special adverbial participle | išprotėdamas |
padalyviai of išprotėti
| active | |
|---|---|
| present adverbial | išprotėjant |
| past adverbial | išprotėjus |
| past frequentative adverbial | išprotėdavus |
| future adverbial | išprotėsiant |
būdinys of išprotėti
| manner of action participle | išprotėte, išprotėtinai |
|---|---|
Synonyms
- klaikti, mišti, pamišti, sukvailioti; (idioms) protą pamesti, proto netekti, proto nustoti
Related terms
(Nouns)
- protas m
See also
- apkvaišti, paikioti
References
- ↑ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ↑ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
This article is issued from
Wiktionary.
The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike.
Additional terms may apply for the media files.