iškeliauti

Lithuanian

iškeliáuti (third-person present tense iškeliáuja, third-person past tense iškeliãvo)

conjugation of iškeliauti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	iškeliauju	iškeliauji	iškeliauja	iškeliaujame, iškeliaujam	iškeliaujate, iškeliaujat	iškeliauja
	past (būtasis kartinis laikas)	iškeliavau	iškeliavai	iškeliavo	iškeliavome, iškeliavom	iškeliavote, iškeliavot	iškeliavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	iškeliaudavau	iškeliaudavai	iškeliaudavo	iškeliaudavome, iškeliaudavom	iškeliaudavote, iškeliaudavot	iškeliaudavo
	future (būsimasis laikas)	iškeliausiu	iškeliausi	iškeliaus	iškeliausime, iškeliausim	iškeliausite, iškeliausit	iškeliaus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		iškeliaučiau	iškeliautum, iškeliautumei	iškeliautų	iškeliautumėme, iškeliautumėm, iškeliautume	iškeliautumėte, iškeliautumėt	iškeliautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	iškeliauk, iškeliauki	teiškeliauja, teiškeliaujie	iškeliaukime, iškeliaukim	iškeliaukite, iškeliaukit	teiškeliauja, teiškeliaujie

dalyviai of iškeliauti

	active	passive
present	iškeliaująs, iškeliaujantis	iškeliaujamas
past	iškeliavęs	iškeliautas
past frequentative	iškeliaudavęs	—
future	iškeliausiąs, iškeliausiantis	iškeliausimas

participle of necessity	—	iškeliautinas

pusdalyvis of iškeliauti

	active
special adverbial participle	iškeliaudamas

padalyviai of iškeliauti

	active
present adverbial	iškeliaujant
past adverbial	iškeliavus
past frequentative adverbial	iškeliaudavus
future adverbial	iškeliausiant

būdinys of iškeliauti


manner of action participle	iškeliaute, iškeliautinai

This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.